Kita mano pusė: laisvalaikis. Pagalba kitiems

Šį kartą kalbamės ne apie Nekilnojamojo turto rinką, ne apie parduotų objektų skaičių ar rajonų plėtrą. Šį kartą apie paprastus, nuoširdžius dalykus, kurie man teikia džiaugsmą, didelę motyvaciją bei paverčia mano gyvenimą prasmingu. Trumpas interviu apie mano gyvenimo veiklas, papildomus užsiėmimus, pagalbą žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Kita mano pusė.

Kas Tau yra laisvalaikis?

Laisvalaikis mano gyvenime užima labai svarbią dalį. Nuoširdžiai tikiu, kad taip, kaip darome paprastus dalykus, visa tai atsispindi ir visur kitur. Esu aktyvus ir nuolat kažkuo besidomintis. Aktyviai sportuoju, daug skaitau ir stengiuosi nuolat sužinoti ir sugalvoti kažką naujo – taip gyvenimas tampa kur kas įdomesnis ir prasmingesnis. Stengiuosi į veiklas įtraukti kuo daugiau žmonių, sudominti ir įprasminti, pradžioje galbūt paprastas veiklas, kurios ateityje virsta dideliais projektais. Kiekvienas įdomus procesas – kaip žaidimas, kurį labai smagu laimėti, o jeigu ir nepavyksta, dalyvavimas suteikia daug džiaugsmo ir gerų emocijų. Verslas taip pat savotiškas žaidimas, kuriame privalai kurti, bendradarbiauti ir siekti dažniausiai bendro tikslo. Svarbu, kad tikslo pagrindas būtų noras sukurti, o ne pakenkti kitam.

Kokios Tavo laisvalaikio aistros? Papasakok apie tai plačiau. Kokias emocijas Tau tai atneša?

Krepšinis mane išmokė begalės dalykų. Pradėjau jį žaisti būdamas 7 metų, kai jau du metus lankiau futbolo treniruotes. Mano senelis buvo žymus futbolo žaidėjas ir treneris, tad kol gyvenau gimtajame Alytuje, kito pasirinkimo net nesvarsčiau. Atvykus gyventi į Vilnių taip jau sutapo, kad tuo metu atsidarinėjo Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykla. Nauji kamuoliai, dažais kvepianti šilta salė ir pagrindinė motyvacija – didžiulė konkurencija ten patekti. Nežinia kaip ten viskas būtų susiklostę, jeigu būčiau likęs žaisti futbolą. Galbūt Lietuvos futbolo lygis šiai dienai būtų aukštesnis, tačiau krepšinis man įskiepijo meilę disciplinai, ilgam ir sunkiam darbui vardan savo svajonės ir supratimą, kad vienas nieko nepasieksi. Tam reikalinga komanda. Po 20 metų supratau, kad verslas – tai komandinis sportas ir panašumų su tuo, ką dariau tiek daug metų, turi be galo daug. Kiti sportai jau buvo mano priklausomybės sportui padarinys. Bėgimas – mano meditacija, užsidedi ausines, įsijungi savo mėgstamą muziką (pvz. “The killers” 🙂 ) ir rodos patenki į kitą pasaulį, gali galvoti, kurti naujus projektus, o gali ir nieko negalvoti ir mėgautis tuo. Išnyksta triukšmas galvoje, prasideda harmonija. Banglentės – mano atostogų sportas. Stengiuosi atostogoms pasirinkti tokį tašką, kad būtų galimybė bent pusdienį pakovoti su vandens stichija. Bet mano nuomone, svarbiausia gyvenime sugebėti mėgautis kasdienybe ir džiaugtis paprastais dalykais. Laimingas ne tas, kuris viską nusiperka, laimingas tas, kuriam pirkti nereikia.

Renginių organizavimas. Ką Tau reiškia renginių organizavimas, kodėl tai darai?

Renginiai pirmiausia yra kontaktas su auditorija, su žmogumi. Man tai yra galimybė pasikalbėti su jais visais. Noriu ne tik, kad jie išgirstų mane, noriu ir pats išgirsti visus, kuriuos tenka matyti salėje. Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos brokerių forumą buvo noras paversti šiuolaikiniu, verslininkų ( o tokie brokeriai ir yra) komunikacijos ir edukacijos renginiu. Jau išaugome iš to formato, kai vieną nuobodų tribūną įsikabinusį pranešėją keičia kitas. NT užkulisiai jau visai kas kita, tai bendruomenės būrimas, nebūtinai tai NT brokeriai. Žmonės, kuriems rūpi kaip vystosi NT rinka Lietuvoje, rūpi jos kultūra, tarpusavio sinergija bei noras pirmiausia duoti, o tik po to gauti. Noriu, kad šis renginys ilgainiui taptų NT bendruomenės veidu bei komunikacijos šaltiniu, kad niekas nebijotų garsiai kelti klausimų bei problemų, nes mano giliu įsitikinimu – tik taip augama ir tobulėjama.

Parama. Kas paskatino tuo užsiimti?

Mano supratimu gyvenime svarbu turėti galimybę. Svajonė yra turėti galimybę. Visa kita – noro klausimas! Yra daug žmonių, kurie turi fizinę ar protinę negalią ir deja, bet jų galimybės yra ribotos. Nuvykti aplankyti tokių žmonių verta pirmiausia dėl to, jog suprastum, koks esi laimingas žmogus ir kiek daug galimybių neišnaudoji. Padėti tokiems žmonėms – labai nedaug pastangų reikalaujantis dalykas, o didžiausia dovana – Jūsų laikas ir dėmesys. Jiems to reikia labiausiai. Ribotos vaikučių ar senelių galimybės, kuriuos paliko artimieji ir nėra kas jais pasirūpina. Todėl skirti jiems šiek tiek laiko, tai yra mažiausia, ką galime padaryti. Vaikų namai – atskira graudi tema, kur iš kartos į kartą keičiasi žmonės, tačiau scenarijus tas pats. Vyresnioji karta greitai primeta gyvenimo įpročius jauniesiems ir kad ir koks geras vaikas bebūtų, dažniausiai jis pasuka klystkeliais. Tik vienetai pačių valingiausiųjų sugeba ištrūkti iš to liūno. Šiems vaikams itin reikalingas geras pavyzdys, įtraukimas ir sudominimas. Sportas, menas – puikūs to pavyzdžiai.

Ką Tau reiškia pagalba kitiems?

Pagalba kitiems tai pirmiausia dalinimasis. Mano – tai vadinasi mūsų. Duodamas visuomet gausi, galbūt net nepastebėsi iš ko ir kada, bet tikrai gausi. Aukščiausia pagalbos forma mano akimis – kai žmogus nukreipiamas tinkama linkme ir pats pasiekia savo svajonę net nesuprasdamas, kad jam kažkas padėjo. Taip nesusikuria nepilnavertiškumas ir pagalbos ratas vėl pradeda suktis naujų svajonių siekimo kryptimi.

Kokiais būdais ir kodėl Tu padedi savo pasirinktiems žmonėms?

Stengiuosi įtraukti į prasmingas veiklas, kad žmonės turėtų galimybę kurti, realizuoti save. Perduoti savo patirtį. Vaikų būreliai, renginiai, koncertai, knygos, ūkiški darbai ir kt. Būdų yra begalė, svarbiausia skirti tam laiko, o šiai dienai daugelis susikoncentravę į save. Norėtųsi, kad žmonės skirtų daugiau dėmesio vieni kitiems, juk ar ne to mums visiems reikia? Socialinė media – puikus pavyzdys, visas pasaulis verčiasi per galvą norėdami gauti į viršų pakeltą nykštį mėlyname fone. Tai išduoda, jog mums visiems begalo svarbus dėmesys ir įvertinimas, tad linkiu visiems pakelti galvą, apsižvalgyti aplink ir parodyti jo bent jau arčiausiai esantiems.